Ši savaitė Linux pasaulyje buvo tikrai soti. CERN paskelbė vieną didžiausių šių metų migracijų ir paliko Red Hat ekosistemą, Kalifornijos įstatymų leidėjai netikėtai apgynė atvirąjį kodą nuo amžiaus tikrinimo prievolės, „Microsoft“ vardu veikianti dirbtinio intelekto sistema numušė nuo Google Play atviro kodo žaidimų variklį, o Audacity ir OpenShot tą pačią savaitę išleido stambiausius savo atnaujinimus per daugelį metų. KDE komanda tuo metu dirbo tarsi trimis pamainomis. Apžvelkime viską iš eilės.
🦁 Brave giriasi, kad aplenkia visas naršykles
Brave paskelbė savo pačių atliktų testų rezultatus, kuriuose teigia esanti sparčiausia ir taupiausia naršyklė rinkoje. Metodika tokia: „Mac mini M2“ kompiuteriu, macOS aplinkoje, buvo įkeliami 50 populiariausių svetainių pradiniai puslapiai, kiekvienas po 10 kartų. Rezultatai — Brave sunaudoja vidutiniškai 44 % mažiau procesoriaus resursų, 28 % mažiau operatyviosios atminties, 10 % mažiau energijos, atsisiunčia 26 % mažiau duomenų ir puslapius įkelia 20 % greičiau.
Firefox šiuose testuose atrodo prasčiausiai beveik visose kategorijose, o sintetiniuose testuose (Speedometer, JetStream, MotionMark) atotrūkis nuo Chromium pagrindu veikiančių naršyklių tiesiog didžiulis.
Bet čia reikia kelių svarbių pastabų. Pirma, tai testai macOS aplinkoje — Linux rezultatai gali skirtis. Antra, Brave iš karto turi įjungtą reklamų ir sekiklių blokavimą, o Chrome, Edge ir Firefox — ne. Natūralu, kad naršyklė, kuri atsisiunčia mažiau turinio, naudos mažiau procesoriaus, atminties ir energijos. Sąžiningas palyginimas būtų tas, kuriame ir kitos naršyklės turėtų įdiegtą blokuoklę.
Ir vis dėlto — net su visomis išlygomis Firefox atsilieka, ir tai liūdna. Aš pats lieku prie Firefox atšakų dėl akivaizdžių monopolijos priežasčių, bet atotrūkis pastaruoju metu darosi nejaukiai didelis.
🦊 Firefox 155 bando pasivyti
Ir tarsi atsakydama į tai, Mozilla išleido Firefox 155 su dviem įdomiais techniniais patobulinimais. Pirmasis — Happy Eyeballs v3: naršyklė vienu metu bando visus galimus prisijungimo prie svetainės būdus (HTTP/2 ir HTTP/3) ir naudoja tą, kuris atsako pirmas, o lėtesnį tiesiog nutraukia. Anksčiau tai vyko nuosekliai, tad jei pirmasis pasirinkimas būdavo lėtesnis, laikas būdavo prarandamas. Specifikacija dar tik juodraštinė, ir Mozilla nenurodė, kuriose platformose ji jau veikia.
Antrasis — perėjimas prie naujesnės QUIC v2 versijos HTTP/3 jungtims. QUIC greičiau užmezga ir užbaigia užklausas nei senasis TCP.
Be to, „Smart Window“ funkcija plečiama daugiau vartotojų Prancūzijoje, Kanadoje ir JAV, adreso juostoje dabar rodomas užblokuotų sekiklių skaičius, o konteinerių korteles galima perrikiuoti.
Man patinka pati kryptis: Mozilla pagaliau dirba ties tuo, ką pastebi kiekvienas naudotojas, o ne ties funkcijomis, kuriomis naudosis 2 % auditorijos.
⚛️ CERN palieka Red Hat ir pereina prie Debian
Bene didžiausia savaitės naujiena: CERN perk
elia daugiau nei 2 200 greitintuvo valdymo kompiuterių prie Debian 13. Tai ne „iš Windows į Linux“ istorija — CERN Linux naudojo visada. Tai istorija apie pasitraukimą iš Red Hat ekosistemos. Kalbama apie patį jautriausią sluoksnį: priekinės grandies kompiuterius, kurie tiesiogiai bendrauja su įranga, valdančia dalelių pluoštą.
CERN dešimtmetį kartu prižiūrėjo Scientific Linux (RHEL atšaką), 2015-aisiais perėjo prie CentOS ir su juo dirbo dar dešimtmetį. Dabar — Debian. Priežastis techninė, bet labai konkreti: RHEL kompiliuojama su -march=x86-64-v2 vėliavėle, o tai reiškia, kad senesni procesoriai, neturintys reikiamų instrukcijų rinkinių, sistemos tiesiog nepaleis. Norint tęsti reikėtų perkompiliuoti visą distribuciją — praktiškai susikurti savo.
Skamba kaip smulkmena? Rugpjūčio 30 d. „MiniDebConf Winterthur“ konferencijoje Šveicarijoje CERN inžinieriai Federico Vaga ir Nikos Tsipinakis išdėstė skaičius. RHEL 9 jau atkerta seniausias jų plokštes su Intel Core 2 Duo procesoriais — o tai 47 % viso parko. RHEL 10 nurašytų dar 17 % — Ivy Bridge kartos plokštes. Perėjimo prie naujos aparatinės įrangos kaina buvo įvertinta 5,4 mln. Šveicarijos frankų (apie 5,7 mln. eurų), reikėtų iš naujo suprojektuoti 11 plokščių ir pasamdyti šešis žmones tvarkyklėms rašyti bei priežiūrai. Sėkmės tikimybė net ir idealiomis sąlygomis — apie 20 %. CERN tai vadina „planuotu senėjimu“ ir sako paprastai: tai programinės įrangos problema, tad ir sprendžiama ji keičiant programinę įrangą.
Kad Debian stabilumas derėtų su greitintuvo darbo grafiku, CERN remia „Freexian“ — įmonę, prižiūrinčią Debian ilgalaikio (LTS ir ELTS) palaikymo programas. Kartu keičiama ir diegimo architektūra: 2005-aisiais sukurtą NFS bei tftpd paleisties serverių sistemą keičia Kubernetes pagrindu veikianti, kurioje valdikliai patys iš naujo įdiegia mašiną, vos tik jos konfigūracija nukrypsta nuo aprašytos.
Migracija nėra sklandi — Debian ekosistemoje trūksta įrankių automatiniam paketų kūrimui ir publikavimui, taip pat nepalaikomos kelios to paties paketo versijos. Duomenų centrai ir eksperimentiniai kompiuteriai kol kas lieka su RHEL bei AlmaLinux, o visa greitintuvo valdymo migracija turėtų būti baigta iki metų pabaigos.
Ši istorija man šiek tiek pakoregavo požiūrį. Kai iš branduolio išmetamos senos tvarkyklės ar palaikymas 20 metų senumo įrangai, aš paprastai numoju ranka — eiliniam naudotojui tai nesvarbu. Bet didelėms institucijoms ir mokslo laboratorijoms tai labai svarbu. Jos nenori didesnio našumo. Jos nori, kad tai, kas veikia puikiai, veiktų ir toliau.
⚖️ Kalifornija išbraukė atvirąjį kodą iš amžiaus tikrinimo prievolės
Reta proga parašyti gerą naujieną apie technologijų reguliavimą. Kalifornijos Digital Age Assurance Act (AB 1043) nuo 2027 m. sausio 1 d. įpareigos operacinių sistemų tiekėjus diegimo metu surinkti naudotojo amžių ir perduoti amžiaus grupės signalą programėlėms. Įstatymas rašytas galvojant apie Apple ir Google, bet jo apibrėžimai tokie platūs, kad po jais pakliūva bet kuri Linux distribucija — įskaitant tokią, kurią savaitgaliui susirenka vienas žmogus.
Rugpjūtį priimta pataisa AB 1856 šią spragą uždaro: Asamblėja ją patvirtino 69 balsais prieš nulį. Iš prievolės išbraukiamos operacinės sistemos, platinamos pagal licenciją, kuri leidžia gavėjui kopijuoti, platinti ir modifikuoti programinę įrangą — vadinasi, Linux distribucijos, BSD ir viskas, kas laikosi tos pačios logikos. Taip pat išbraukiami programinės įrangos komponentai, kurie per programėlių parduotuves neplatinami kaip savarankiškai paleidžiamos programos.
Įdomiausia, kas prie to prisidėjo. „Ageless Linux“ — Debian pagrindu sukurta distribucija, kurios vienintelis tikslas yra viešai ir sąmoningai šio įstatymo nevykdyti. Jos autorius John McCardle paprasčiausiai parodė, kad „bash skriptas ir statinis tinklalapis“ pagal įstatymo raidę žmogų paverčia reguliuojamu operacinės sistemos tiekėju, ir pasisiūlė būti tuo, kuriam bus taikomos sankcijos. Po pataisos projektas neišnyko: jo autorius pastebi, kad išimtis galioja tik Kalifornijoje ir nesprendžia jų kaip „programėlių parduotuvės“ statuso.
Man tai gera pamoka apie tai, kaip veikia geras aktyvizmas. Ne peticija ir ne piktas įrašas socialiniame tinkle, o veikiantis reductio ad absurdum: susikuri tai, ką įstatymas draudžia, ir leidi visiems pamatyti, kokia plati jo formuluotė. Blogoji dalis — kad tai galioja vienoje valstijoje, o panašių įstatymų Europoje ir JAV rašoma vis daugiau, ir kiekvienas jų reikės atskirai apkarpyti.
🖥️ GNOME 51 pagerins hibridinių vaizdo plokščių palaikymą
GNOME 51 „A Coruña“ išleidimo kandidatas jau čia, o stabili versija numatyta rugsėjo 16 d. Įdomiausias paskutinės minutės pakeitimas — cross-GPU buffer scanout. Sudėtingas pavadinimas slepia paprastą dalyką: kompiuteriai su keliomis vaizdo plokštėmis ir hibridiniai nešiojamieji veiks kur kas geriau, nes kiekviena GPU dabar kreipsis tik į tą buferį, prie kurio turi prieigą. Tai turėtų sumažinti strigimų, vaizdo iškraipymų ir lėtėjimo.
Vis dėlto tai nėra taip pilnai išspręsta, kaip planuoja KDE su DMA-BUF v6 Wayland protokolu, kuris sutvarko beveik visas našumo problemas, kai prie skirtingų GPU prijungti skirtingi ekranai. GNOME situaciją pagerina, bet neišsprendžia, ir konkretaus tvarkaraščio kol kas nepateikia.
Iš kitų pakeitimų — stiliaus rašiklio trintuko mygtuko nustatymai, naktinis režimas veiks daugiau sistemų, atsiranda numatytieji suliejimo ir permatomumo parametrai. Vizualiai tai neatrodo kaip didžiulė laida — daugiau šlifavimo ir klaidų taisymo — bet apimtis vis tiek nemaža.
♿ Plasma 6.8 prideda daugiau prieinamumo funkcijų
Plasma 6.8 Wayland seansui atsiranda „dwell click“ funkcija: užvedus pelės žymeklį ant sąsajos elemento ir palaikius jį vietoje, spustelėjimas įvyksta automatiškai — fiziškai spausti mygtuko nereikia. Žmonėms su paralyžiumi ar judėjimo sutrikimais tai iš tiesų svarbu. Galima nustatyti judesio slenkstį, uždelsimo trukmę ir net apskritimo, rodančio artėjantį spustelėjimą, spalvą.
Kartu ateina daug kitų dalykų: Union temų sistema pasiekiama tiesiai išvaizdos nustatymuose, prisijungimo ekrane galima pasirinkti autentifikacijos būdą (kiekvienas gauna savo sąsają), nuotolinis darbalaukis dabar dalinasi iškarpine tarp pagrindinio ir svečio kompiuterio, KWin prideda šešėlius, kontūrus ir apvalintus kampus programoms, kurios jų anksčiau neturėjo (pavyzdžiui, Discord ar Steam), o Spectacle ekrano įrašymo metu leidžia įrašyti ir garsą.
Laida numatyta spalio 14 d., ir ji ypatinga: tai pirmoji Plasma versija, visiškai atsisakanti X11 seanso. Tik Wayland.
🎨 Union temų variklis apima vis daugiau KDE programų
Apie Union verta atskirai. Iki šiol jis palaikė tik QML ir Kirigami programas, o dabar prisidėjo ir QtWidgets palaikymas. Tai reiškia, kad KDevelop, Dolphin ir kitos „senesnės“ programos galės būti apipavidalintos per tą patį vieną įėjimo tašką.
Būtent tai ir yra Union tikslas — vienas stilius, kuris veikia visose KDE programose, nesvarbu, kokia technologija jos parašytos. Šiandien tai didžiausia KDE temų problema: apipavidalini Kirigami programas, bet ne QtWidgets; sutvarkai Dolphin, bet Discover atrodo kitaip, nes naudoja kitą karkasą.
Plasma 6.8 QtWidgets stilius bus eksperimentinis (ekrano nuotraukose jau matyti, kad, pavyzdžiui, kortelės atrodo dar netvarkingai), bet kryptis puiki. Be to, Breeze komanda galės diegti pakeitimus daug greičiau — nebereikės jų kartoti kiekvienam karkasui atskirai.
❌ Artix atsisako XLibre po prižiūrėtojo atsistatydinimo
Liūdna istorija. Artix Linux — viena pirmųjų distribucijų, visiškai perėjusių prie XLibre (X11 atšakos), — nuo jos atsisako ir grįžta prie įprasto X.Org. Priežastis: per daug klaidų, per daug regresijų, kurios nebuvo taisomos, ir per daug darbo prižiūrint paketus.
Bet tai ne viskas. Šis santykis privedė prie to, kad XLibre paketų prižiūrėtojas Artix distribucijoje — ilgametis projekto talkininkas — visiškai pasitraukė iš distribucijos. Pagal jo paties pasakojimą (taip, tai jo požiūrio taškas): jis pastebėjo, kad XLibre nestabilus, kad X.Org, būdamas senas ir gerai ištestuotas, veikia kaip uola, o XLibre turi krūvą regresijų, kurias jam tekdavo pačiam taisyti prieš išleidžiant Artix naudotojams. Dalis problemų, anot jo, buvo susijusios su neištestuotu, prastos kokybės DI sugeneruotu kodu. Skundėsi — atsakymo negavo. Pradėjo apie tai kalbėti viešai ir rekomenduoti naudoti X.Org — buvo pašalintas iš XLibre komandos ir, jo teigimu, asmeniškai puolamas internete. Tada tiesiog pasitraukė.
Kas galėjo pagalvoti, kad X11 kodo bazę sunku vystyti nesukeliant masinių regresijų? Tikrai niekas — ypač ne visi tie kūrėjai, kurie prie jos dirbo dešimtmečiais ir galiausiai nusprendė kurti Wayland, o ne evoliucionuoti esamą kodą.
📱 KDE Connect nauja išvaizda jau testuojama
KDE Connect Android programėlė sulaukė viso dizaino perdarymo, ir jį jau galima išbandyti. Naujas pagrindinis meniu aiškiau atskiria įrenginius nuo veiksmų, kuriuos su jais galima atlikti. Susiejant kompiuterį ir telefoną rodomas patogesnis porinio susiejimo langas. Po kiekvieno įrenginio pavadinimu yra dažniausiai naudojamų funkcijų nuorodos, matoma daugiau informacijos apie naudojamą ryšį, o apačioje dešinėje — didelis „susieti naują įrenginį“ mygtukas.
Kiekvienas įrenginys dabar turi savo puslapį su savais nustatymais — bendri programėlės nustatymai nebemaišomi su tais, kurie turėtų būti kiekvienam įrenginiui atskirai. Pakeista ir leidimų sistema: atidarius programėlę pirmą kartą nebebūsite užversti dvidešimčia užklausų, leidimo bus prašoma tada, kai pradėsite naudoti konkrečią funkciją. Perdaryti ir papildiniai: muzikos valdymas, nuotolinis pultelis, telefono kaip jutiklinės planšetės režimas, skaidrių valdymas.
Man asmeniškai tas pastelinis Android stilius atrodo perdėtas — milžiniški mygtukai, prastos spalvos. Bet tai numatytoji Android išvaizda, tad logiška, kad prie jos prisitaikoma. Svarbiausia, kad programėlė vystoma ir naudotis ja tapo paprasčiau.
⛏️ „Microsoft“ vardu veikianti DI numušė Luanti nuo Google Play
Ir vėl DMCA piktnaudžiavimas — šįkart iš „Microsoft“ pusės. Luanti — atviro kodo variklis, leidžiantis paleisti į Minecraft panašius žaidimus — buvo pašalintas iš Google Play po DMCA pranešimo, kurį „Microsoft“ vardu automatiškai pateikė DI įrankis Tracer.AI. Kaltinimas: programėlėje esą naudojami Minecraft autorių teisėmis saugomi ištekliai. Kurie konkrečiai — nenurodoma, pateikiamas tik autorių teisių registracijos numeris.
Problema ta, kad Luanti apskritai neplatina jokių žaidimų. Tai variklis, į kurį galima įsidiegti žaidimus. Pati programėlė turi tik žymeklius, piktogramas ir kelis šriftus — visi legaliai licencijuoti. O Minetest Game, kuris anksčiau būdavo pridedamas, naudoja tik originalius išteklius. Taip, vaizdiškai panašu į Minecraft, nes tai vokselinis kubelių variklis — bet niekas nieko nekopijavo. Minecraft neišrado kubelių žaidimų, ir kiti panašūs žaidimai kažkodėl nepuolami.
Ir čia istorija tampa visiškai absurdiška: pati „Microsoft“ Luanti naudoja savo tyrimams. Microsoft Research projekte „VEGA“ Luanti pasirinktas kaip bandymų aplinka eksperimentams su vadinamuoju „vibe gaming“ — kai žaidimo veikėjus valdo dirbtinio intelekto agentai, o žaidėjas su jais tiesiog kalbasi ir nurodo, ko nori: veikėjas pats eina kasti, pats priima sprendimus ir klausia, kai užstringa. Kitaip tariant, žaisti nebereikia — gali stebėti, kaip DI žaidžia už tave. Tad viena „Microsoft“ dalis Luanti naudoja kaip mokslinį įrankį, o kita — automatiniu pranešimu numuša jį nuo Google Play.
Luanti komanda pateikė kontrapranešimą ir tikisi būti grąžinta, bet primena, kad praeitą kartą Google atsakė po 46 dienų — gerokai viršydama DMCA numatytą 10–14 dienų terminą.
Ir čia yra esminė bėda. Įmonės naudoja automatines sistemas, kurios greičiausiai pamatė kelias ekrano nuotraukas, nusprendė, kad panašumo tikimybė 90 %, ir išsiuntė pranešimą. Platformos tokius pranešimus vykdo be klausimų, o tikrinti pradeda tik po apskundimo. Luanti atveju tai nemalonu, bet ne mirtina: programėlę galima įdiegti šalutiniu būdu, projektas nekomercinis. Bet kitiems, mažesniems kūrėjams tokia pauzė gali reikšti komandos pabaigą. Sistema tiesiog neveikia.
🐧 KDE Linux vis arčiau beta versijos
Oficialioji KDE distribucija juda į priekį. Naudotojų namų katalogai paverčiami Btrfs potomiais (subvolumes), o tai leidžia automatiškai daryti jų momentines kopijas. Sujungus su nauja KDE sistema, failą galima spustelėti dešiniuoju klavišu, peržiūrėti visas senesnes versijas ir atkurti norimą. Labai norėčiau, kad tai įdiegtų visos Btrfs naudojančios distribucijos.
Taip pat įjungti papildomi įvesties metodai kinų, japonų, korėjiečių ir vietnamiečių kalboms, patobulinta automatinė kokybės kontrolės sistema (ji jau aptiko kelias sudėtingas problemas, kurios gali padėti ištaisyti ir bendrus KDE defektus), pagrindiniame meniu atsirado nuoroda į dokumentaciją, o pati dokumentacija papildyta. Komanda skelbia, kad beta versijos tikslas pasiektas 85 %.
Man patinka, kai darbalaukio aplinkos kuria savo distribucijas — juk svarbiausia Linux sistemoje ir yra darbalaukis, o visa kita, ypač su Flatpak, jau daugiau skonio reikalas.
🎚️ Audacity 4.0 — sąsaja perstatyta nuo pamatų
Didžiausia šios savaitės programų naujiena: rugsėjo 3 d. pasirodė Audacity 4.0. Tai ne kosmetinis atnaujinimas — visa sąsaja perrašyta iš wxWidgets į Qt6. Praktiškai tai reiškia normalų HiDPI ekranų palaikymą, tinkamą šviesią ir tamsią temą su didelio kontrasto variantais, keičiamą akcento spalvą ir vienodą elgseną Linux, macOS bei Windows sistemose.
Iš to, kas keičia patį darbo būdą: atsirado darbo erdvės (Classic, Music, Modern), kurios perstato įrankių juostas ir perjungia liniuotę iš sekundžių į taktus; klipai gauna apkarpymo ir tempimo rankenėles bei atskirą skaidymo įrankį; atsirado žymos ir sritys laiko juostoje, ciklo srities valdymas, atskirų takelių lygio matuokliai ir galimybė redaguoti garso pavyzdžius nekeičiant įrankio. Visi efektų langai perpiešti iš naujo — kompresorius, filtrų kreivė, grafinis ekvalaizeris, limiteris, reverbas. Papildinių pusėje LV2, VST3 ir Audio Units veikia tiesiogiai, be jokių tarpinių sluoksnių.
Projektų formatas naujas — .aup4, bet seni .aup3 failai atsidaro tiesiogiai, tokie, kokius juos išsaugojote. Audacity ir toliau lieka nemokama bei atviro kodo (GPL v3), kuriama nuotolinės komandos „Muse Group“ sudėtyje; Linux naudotojams platinama ir kaip AppImage.
Sakysiu atvirai: Audacity sąsaja buvo ta vieta, kur Linux garso redagavimas atrodė įstrigęs 2005-aisiais. Perėjimas prie Qt6 užtruko metų metus ir ne kartą atrodė, kad projektas paskęs vidiniuose ginčuose, tad rezultatą sveikinu. Vienintelė pastaba — „Muse Group“ istorija su telemetrija ir CLA sutartimis kai kuriems iki šiol nepamiršta, ir dalis bendruomenės liks prie Tenacity ar Ardour. Tai irgi sveika.
🎬 OpenShot 4.0 — įrašymas, spalvos ir objektų atpažinimas
Beveik tą pačią savaitę išleista ir OpenShot 4.0 — ir, kaip tyčia, irgi su perėjimu prie Qt6. Naujausioje versijoje atsirado ekrano ir garso įrašymo režimas su atskiru įrašymo doku, todėl medžiagą galima užfiksuoti nepaliekant redaktoriaus, o kelių šaltinių peržiūra rodoma tiesiai laiko juostoje įrašymo metu.
Iš kūrybinių dalykų — nauji šešėlio ir švytėjimo efektai, kino juostos grūdėtumo šablonai, atskira analizės peržiūra, o įdomiausia — YOLOv5 objektų aptikimas su modelių pasirinkimu (tinka, kai reikia automatiškai sekti judantį objektą kadre) ir ComfyUI šablonai garsui apdoroti: triukšmo šalinimui bei balso paryškinimui.
OpenShot metų metus buvo ta programa, kurią rekomenduoji pradedančiajam ir tyliai tikiesi, kad jam nenulūš vidury darbo. Dabar funkcijų sąrašas skamba rimčiau nei kada nors, bet aš vis tiek palaukčiau kelių savaičių ir pirmųjų pataisymų, prieš perkeldamas į ją tikrą projektą.
🧪 „Ur“ — Clear Linux architektas kuria naują distribuciją
Auke Kok, aštuonerius metus Intelyje kūręs Clear Linux, pradėjo asmeninį projektą „Ur“. Tikslas — ne dar viena gražiai supakuota sistema, o distribucijos statymo sistema, prie kurios normalus žmogus galėtų prisidėti. Būtent tai, anot jo, buvo didžiausia Clear Linux yda: prisidėti iš išorės buvo „kvailai sudėtinga“.
Techniškai viskas rašoma Rust kalba — ir paketų statymas, ir diegimas. Paketai aprašomi deklaratyviais TOML „receptais“, o ne ranka rašomais skriptais; automatiniai zondai patys apžiūri išeities kodą ir nustato, kaip jį kompiliuoti. Atnaujinimai pasirašomi pagal The Update Framework (TUF), saugykla adresuojama pagal turinį (taigi be dubliavimo), statymai atkuriami ir su kilmės įrašais, o išvestis gali būti OCI konteineris, gyvasis USB, debesijos atvaizdis arba įprastas įdiegimas. Dirbtinis intelektas projekte leidžiamas tik testų rinkiniams ir statymo aprašams generuoti.
Kodas guli savame Forgejo serveryje, o atvaizdžių bei saugyklų platinimo infrastruktūra dar tik keliama. Kiek iš to išaugs kažkas, ką realiai diegsimės — nežinia, bet man patinka pati prielaida: žmogus, dešimtmetį matęs, kaip veikia agresyviai optimizuota distribucija, pradeda nuo klausimo „kaip padaryti, kad prisidėti būtų lengva“, o ne „kaip pasiekti dar 3 % našumo“.
🧱 Linux From Scratch 13.1
Rugsėjo 1 d. pasirodė Linux From Scratch 13.1 — knyga, pagal kurią sistemą susirenki pats, nuo kompiliatoriaus iki paleisties. Naujoje versijoje atnaujinta įrankių grandinė: binutils 2.47, GCC 16.2.0 ir glibc 2.44, branduolys pakeltas iki 7.1.8. Iš viso nuo praėjusios stabilios laidos atnaujinti arba pridėti 46 paketai, o projekte padaryta per 200 pakeitimų. Ištaisytos ir kelios saugumo spragos — attr, acl, expat, glibc, branduolio, Python, systemd, util-linux, vim bei zlib paketuose.
LFS niekada nebuvo apie kasdienį naudojimą. Tai geriausias man žinomas būdas suprasti, kas iš tikrųjų yra Linux sistema ir kodėl distribucijos daro tai, ką daro. Jei kada nors galvojote, kad norėtumėte iš tiesų suprasti, kas vyksta paleidžiant kompiuterį — savaitgalis su šia knyga duos daugiau nei metai skaitymo apie tai.
📦 Ubuntu 26.04.1 LTS
Rugpjūčio 27 d. išleista pirmoji Ubuntu 26.04 LTS „Resolute Raccoon“ taisymų laida. Naujų funkcijų joje nėra — tai atnaujintas diegimo atvaizdis su visais nuo balandžio sukauptais klaidų taisymais, saugumo pataisomis ir paketų atnaujinimais. Naujo aparatinės įrangos palaikymo sluoksnio (HWE) kol kas nėra: lieka branduolys 7.0 ir GNOME 50.
Praktiškai svarbiausia kita dalis: būtent nuo šios laidos atsiveria atnaujinimo kelias iš Ubuntu 24.04 LTS, ir rugsėjo pradžioje tai galima daryti grafine sąsaja, be jokių komandinės eilutės triukų. Atnaujinti atvaizdžiai paruošti Raspberry Pi, Arm64, RISC-V, serverio bei debesijos versijoms ir visoms oficialioms atmainoms. Ubuntu 26.04 LTS palaikoma iki 2031-ųjų (su Ubuntu Pro — ilgiau).
Jei sėdite ant 24.04 ir laukėte ženklo — štai jis. Aš pats visada palaukiu pirmosios taisymų laidos, ir ne todėl, kad nepasitikiu Canonical, o todėl, kad būtent per šiuos keturis mėnesius išlenda visos smulkios problemos su tvarkyklėmis ir įskiepiais.
🤗 NVIDIA ir „Hugging Face“: sandoris patvirtintas
Trumpas papildymas prie to, apie ką rašiau praėjusį kartą: tuomet tai dar buvo pranešimai spaudoje, o dabar rugsėjo 3 d. NVIDIA patvirtino oficialiai — Hugging Face perkama už 12,93 mlrd. dolerių. Kartu paskelbti ir pažadai: platforma liks atvira, kūrėjai patys rinksis modelius, karkasus ir debesijos tiekėjus, o daugelio gamintojų greitintuvų palaikymas išliks.
Pažadai gražūs, bet mano vertinimas nesikeičia. Įmonė, uždirbanti iš to, kad jos lustai yra vienintelis rimtas pasirinkimas DI mokymui, nusipirko neutralią aikštelę, kurioje gyvena 3 mln. modelių ir kur matuojama, kas ką paleido bei kaip greitai. Net jei niekas NVIDIA nesumanys nieko blogo, prioritetai pasislinks savaime: kas bus pirmiausia ištestuota, kas geriau dokumentuota, kokiam formatui skiriamas dėmesys.
🎮 Žaidimų naujienų maišelis
Pabaigai — kelios trumpos žinutės, ir jos šįkart puikiai atsveria viena kitą.
Pirma, SteamOS peržengė 30 000 „Verified“ ir „Playable“ žaidimų ribą: apie 9 000 patikrintų ir apie 21 000 žaidžiamų, o nepalaikomų — 6 800. Tai galioja ne tik Steam Deck, bet ir bet kuriam kompiuteriui su SteamOS. Vis dėlto ženklinimo sistema netobula: pats esu susidūręs su žaidimu, pažymėtu kaip suderinamu, kuris devintame skyriuje pakabindavo visą kompiuterį (GE-Proton tai jau buvo ištaisyta, o įprastame Proton — ne). Valve, suprantama, negali kiekvieno žaidimo pereiti iki galo.
Antra — ir tai tiesioginis kontrastas: Ubisoft nuo rugsėjo 10 d. sąmoningai blokuoja „For Honor“ SteamOS ir Linux sistemose. Techniškai tai daroma vienu jungikliu: Easy Anti-Cheat Linux palaikymas, kuris veikė, tiesiog išjungiamas. Paaiškinimas — kad būtų užtikrinta saugesnė aplinka reitinginiams žaidimams, nes šioje platformoje esą neįmanoma prasmingai įdiegti apsaugos. Žaidėjai, kurie žaidimą nusipirko, tiesiog jo nebepaleis, ir kompensacijos klausimas neaiškus.
Sugretinus abi žinias matyti tikroji padėtis: techninė Linux problema žaidimuose praktiškai išspręsta — 30 000 veikiančių žaidimų tai įrodo. Liko politinė. Ir šioje vietoje vienas apsaugos nuo sukčiavimo modulio jungiklis nusveria visą Valve dešimtmečio darbą. Ironija, kad žaidimas vadinasi „For Honor“, čia beveik per daug akivaizdi.
Trečia, į Linux ateina dar viena žaidimų paleidyklė — Launchbox. Ji pradėjo kaip DOSBox priekinė sąsaja, o dabar apima daugumą PC žaidimų ir emuliatorių. Linux versijos tikimasi 2027 m. — kūrėjai sako, kad ją išleis „kai tik galės, o realistiškai — kai ja didžiuosis“. Kiek matau, ji nėra atviro kodo, nors naudotis galima nemokamai (yra ir vienkartinio mokėjimo versija). Nemanau, kad mums reikia dar vienos uždaro kodo paleidyklės, bet didesnis kūrėjų dėmesys Linux platformai savaime nėra blogai.
Ketvirta, nutekėjo 12 TB Steam duomenų — praktiškai visi žaidimai, buvę Steam platformoje 2003–2013 metais. Prieiga esą tiesiog nebuvo apsaugota po Valve architektūros perėjimo, sutapusio su Linux kliento pristatymu. Neaišku, ar archyvas atsisiųstas neseniai, ar gulėjo kažkur metų metus. Jame — ankstyvos Portal 2 versijos, su Half-Life 2: Episode 3 susijusių failų, Left 4 Dead 2 ir CS:GO beta versijos, atšauktas žaidimas F-Stop, iš kurio vėliau gimė Portal, taip pat ne Valve kūriniai: Spore, Dragon Age: Origins, Batman: Arkham Asylum ir kiti.
Tyrinėtojams tai galėtų būti fantastiškas žvilgsnis į tai, kaip žaidimai buvo kuriami, kas iš jų buvo išpjauta ir kaip jie atrodė testavimo stadijoje. Bet primenu: visa tai vis dar autorių teisėmis saugomas turinys, tad platinti ar naudoti nepatarčiau.
Tiek šią savaitę. Jei turite temą, kurią norėtumėte matyti kitoje apžvalgoje — parašykite komentaruose.
Iki kito karto! 🐧
Apžvalga parengta pagal „The Linux Experiment“ laidą „KDE projects will get big updates“ ir „This Week in Linux“ 356-ąją laidą, papildomai patikrinus faktus pirminiuose šaltiniuose.
☕ Jei šis turinys jums patinka, palaikykite CyberSig: 👉 ko-fi.com/cybersig 👉 buymeacoffee.com/cybersig